Į šaldytuvus integruojama sensorių masyvo sistema

Šviežumą prarandanti mėsa įgauna tam tikro intensyvumo kvapą, nes gendant joje išsiskiria tam tikros lakiosios medžiagos. Mėsos perdirbimo įmonėse įtartino šviežumo mėsa yra tikrinama laboratorijose, tačiau pavieniai vartotojai to padaryti negali. Eiliniam vartotojui pasikliauti vien tik maisto vaizdu ir kvapu, nustatant maisto šviežumą, yra nepatikima, ypač jei šeimoje yra mažų vaikų ar pagyvenusių žmonių. Kita vertus, gendanti mėsa ne visada praranda prekinį vaizdą ar įgyja nemalonų kvapą. Tai priklauso ir nuo mėsos apdorojimo technologijų. O ypač jautrūs sensoriai gali tiksliai nustatyti lakiųjų dalelių koncentraciją produkto aplinkoje, ko žmogaus nosis gali dar nejausti. Todėl šią technologiją yra tikslinga integruoti šaldytuve, kur produktai yra laikomi ilgesnį laiką.

Lakieji junginiai susidaro ir kaupiasi autolizės ir tolimesnio gedimo metu, skylant baltymams ir peptidams. Aminorūgštims bei jų amidams deamininantis, susidaro lakiosios rūgštys (skruzdžių, acto, sviesto, propiono, kaprono, valerijono ir kt.), padidėja kitų organinių rūgščių (pieno, piruvo ir kt.) ir karbonilinių junginių (aldehidų, ketonų) kiekiai. Vykstant mėsos gedimui, audiniuose augančios bakterijos išskiria amoniaką, aminus ir lakiuosius sieros junginius, angliavandenilius, alkoholius, aldehidus, ketonus, esterius, acetoną ir mažos molekulinės masės lakiąsias riebalų rūgštis. Anaerobinėmis sąlygomis susidaro nemalonaus kvapo fosfinas (PH3). Aromatinių junginių išsiskyrimą iš maisto matricos įtakoja fizikocheminės sąveikos tarp lakiųjų aromato junginių ir maisto sudedamųjų dalių, o taip pat maisto produkto struktūros ypatybės.

Mūsų sukurtoje sistemoje naudojami naujo tipo jutikliai, kurie reaguoja į skirtingas lakiųjų organinių junginių koncentracijas. Sensorių signalai perduodami į procesorių, kuris pagal algoritmus pateikia vartotojui informaciją apie šaldytuve laikomos mėsos šviežumą.